Prigamino šveistukų 20 metų
Gintautas ir Gražina dabar kasdien važinėja į Šniuraičius, čia buvusioje asfalto betono bazėje kuria pamatus savo šeimos verslui.
Tačiau iki tol sutuoktiniai sako išbandę visokiausių verslų. Vienas iš pagrindinių, kurio sėkme tikėjo, - buitinių metalinių šveistukų gamyba. Šeima, pasigaminusi įrengimus, tapo vienintele šveistukų gamintoja Lietuvoje. Ir, anot ponios Gražinos, naiviai manė, kad to pakanka.
Tačiau iš savo verslo kol kas patyrė 20 tūkstančių litų nuostolių - prisigamino šveistukų 20 metų ir dar vaikams užtektų.
Gražina pasakoja - kai pabandė su savo šveistukais patekti į didžiuosius tinklus, suprato, kad smulkūs gamintojai su viena pozicija didiesiems neįdomūs. O vežioti pigiai kainuojančius šveis-tukus patiems po smulkesnes parduotuves paprasčiausiai kainavo brangiai. Gražina pasakoja, kad pusę metų patrypčioję prie „VP marketo" durų ir perdavę šveistukų pavyzdžius apsaugos darbuotojui galiausiai pasidavė.
„Spjovėme į gamybą ir nusprendėme, kad geriausias šeimos verslas yra paslaugą,. Paslauga - ne šveistukas, Žinai, kad ją vis tiek parduosi", - sako ponia Gražina.
Pirtys visada reikalingos
Šįkart prieš pradėdama naują verslą šeima gerai ištyrė rinką - ko žmonėms Šiaulių krašte trūksta. Nutarė, kad žmonėms trūksta vietų, kuriose galėtų papramogauti ir pailsėti.
„Mes savo namuose turime didelę pirtį su baseinu. Tačiau tik dėl savęs kurti pirtį lyg ir brangu, todėl būdavo, prisikvieti draugų kompaniją, o paskui tvarkai viską vienas", - moterišką poziciją išsakė ponia Gražina.
Todėl prieš kelerius metus įsigytoje 7 hektarų teritorijoje nusprendė statyti pirčių kompleksą. Pradžiai pastatė rusišką pirtį (nes, anot Gražinos, ji Lietuvoje mėgstamesnė negu suomiška) ir dėl atrakcijos (nes žmonės nori naujovių) - kubilą.
Reportažą apie kubilą sutuoktiniai pamatė per televiziją, susidomėjo, surado kubilų gamintojus ir už 4000 litų parsivežė į Šniuraičius.
Gražina sako, kad kubilas nėra labai pelningas, tačiau padeda pritraukti klientus.
Paslauga turi būti kokybiška
Kubilą pakūrenti ir prižiūrėti - pono Gintauto darbas, kurio niekam nepatiki. Nes, anot Gražinos, kad žmonės sugrįžtų, paslauga turi būti kokybiška. Mat kubilo ir specifika subtili.
Vasarą kubilą, kuriame telpa 3 kubiniai metrai vandens, reikia kūrenti 6-8, o žiemos metu ir visas 10 valandų. Iš pradžių jį reikia pašildyti iki 42 laipsnių temperatūros, o kai žmonės susėda į kubilą, pamažu kaitinti iki 45-47 laipsnių. Gintautas sako, kad daugiausiai klientai yra ištvėrę 48 laipsnius. Iš kubilo mauduokliai lenda į tvenkinį ar atsigaivina apsitrynę sniegu, jei žiema.
Šeimos planuose dar kelios pirtys - jau kyla dar viena rusiška, suprojektuota turkiška ir galvojama apie dūminę. Tačiau ją statys tik gerai ištyrę paklausą. Dar neaišku, ar priims lietuvaičiai savo protėvių dūminukę.
Orientuojasi į kaimo turizmą
Gražina ir Gintautas neslepia sieja viltis su kaimo turizmu. Šiuo metu šeima rekonstruoja ir kelia į viršų buvusį asfaltbetonio įmonės administracinį pastatą - čia ateityje ketina įrengti šešiolikos kambarių svečių namus su kavine ir dviem nuomojamomis salėmis, kuriose tilptų iki 100 žmonių. Anot Gražinos, taikomasi į tokį skaičių, kad svečių namuose būtų galima apgyvendinti vieno autobuso turistus.
Kol kas sutuoktiniai skaičiuoja - būtų gerai, jei iš kiekvienos pirties per mėnesį gautų po 2000 litų pelno. Ir tai investicijos greitai neatsipirks.
Seimą jau dabar į verslą investavo per 300 tūkstančių litų (visus apdailos ir remonto darbus dirbo šeimos galva su sūnumi Kostu, patys rąstus tekino ir pirtis rentė) ir dar reikės antra tiek.