Šiauliečių Karmazinų šeima, prigaminusi pigesnių nei Kinijoje indų šveitiklių, nesugebėjo jų įsiūlyti didiesiems prekybos tinklams, todėl nusprendė atsisakyti neperspektyvios gamybos. Verslininkai dabar nusižiūrėjo pustuštę paslaugų nišą - buvusioje asfaltbetonio bazėje tarp Radviliškio ir Šiaulių įrenginėja pirčių kompleksą.
Šniuraičių kaime, maždaug pusiaukelėje tarp Radviliškio ir Šiaulių, dauboje, kurioje anksčiau veikė asfaltbetonio bazė, šiemet atsirado "Pirčių slėnis". Jame rūksta rusiškos ir norvegiškos pirčių kaminai, kyla naujų pirčių sienojai, nakvynės paslaugų bei pokylių salių pastato mūrai.
Gražinos ir Gintauto Karmazinų, 40-mečių verslininkų, valdomame "Pirčių slėnyje" vienoje vietoje bus beveik tiek pirčių, kiek iki šiol galėjai suskaičiuoti viešai besireklamuojant visose Šiaulių apylinkėse.
"Domėjomės, ko reikia žmonėms, kokių paslaugų trūksta, matėme nišą. Verslo imtis nusprendusiai šeimai geriausiai užsiimti paslaugomis: suteikei - gavai pinigus. Smulki gamyba - tik vargas ir nuostoliai, o paslaugą tikrai žinai, kad parduosi", - teigia p. Karmazinienė.
Iš šveitiklių - nuostoliai
Verslininkai prieš porą metų išmėgino jėgas smulkioje gamyboje - savadarbiais įrengimais gamino metalinius indų šveitiklius. Jų prikaupė kalną ir iki šiol nepardavė.
"Lietuvoje šveitiklių niekas negamina, įsiveža iš Lenkijos ir Kinijos. Mes prekybininkams siūlėme pigiau nei kinai, tačiau nepavyko patekti į didžiuosius prekybos tinklus. Šveitikliai kainuoja centus, jais pavieniui nei turguje neapsimoka prekiauti, nei į smulkias parduotuves vežioti. Iš gamybos patyrėme apie 20.000 Lt nuostolio ir dabar dar namai šveitikliais užversti. Jau buvome nusižiūrėję naujus įrengimus, gerai, kad nesusigundėme pirkti - patys pasigaminome, antraip nuostoliai būtų buvę triskart didesni", - pasakoja šiauliečiai.
Jie teigia susidarę įspūdį, jog smulkiam gamintojui tiesiogiai patekti į didžiuosius prekybos tinklus šansų yra maža, o dirbti su didmenininkais neapsimoka, nes prekė pabrangsta.
"Didiesiems prekybos tinklams smulkūs verslininkai ir jų produkcija neįdomūs. Norint susitikti su didžiųjų prekybos tinklų vadybininkais, pristatyti jiems savo produkciją, reikia iš anksto į priėmimą užsirašyti. Vieno iš didžiųjų prekybos tinklų biure sugaišome visą dieną ir nesugebėjome patekti, palikome produkcijos pavyzdžius apsaugos darbuotojui", - teigia p. Karmazinienė.
Verslininkė tikina pasijutusi prekybininkų vedžiojama už nosies - iškart neišgirdo kategoriško atsisakymo imti prekes, sulaukė pasiūlymų pirmiau pasirūpinti brūkšniniais kodais, tapti PVM mokėtojais. Kai šveitiklių gamintojai šias sąlygas įvykdė, sužinojo, jog yra per smulkūs, jiems patarta produkciją teikti per tarpininkus - kurią nors didmeninės prekybos įmonę.
"Jei tiksliai nežinai, kam parduosi prekę, geriau net nepradėti jos gaminti", - p. Karmazinai teigia gavę gerą verslo pagrindų pamoką.
Dabar šiauliečiai jaučiasi įsėdę į savo roges - atrado nišą, rinkai pasiūlė paklausią paslaugą, turi viziją, kaip plėsti veiklą. Balandį pradėjęs dirbti "Pirčių slėnis" niekur nesireklamuoja, tačiau klientų netrūksta, dauguma žmonių čia užsuka pagal pažįstamų rekomendacijas. Įmonės savininkai neslepia, jog klientų privilioti padeda norvegiška pirtis - kubilas - naujiena Šiaulių regione.
"Ieškojome naujovių, nes jos visada vilioja", - aiškina p. Karmazinienė.
Įmonė norvegišką pirtį įrengė už 4.000 Lt. Išsinuomoti kubilą, kuriame telpa 8-10 žmonių, vienam kartui kainuoja 150 Lt. Įmonei iš to - menkas uždarbis, nes kiekvienąsyk tenka kubilą plauti, keisti vandenį, iki reikiamos - 42-45 laipsnių temperatūros vanduo sušyla maždaug per 6 vai., jam sušildyti sudeginama apie 0,5 m3 malkų.
Pasak p. Karmazinienės, geriau apsimoka nuomoti ru­sišką pirtį, joje per vakarą gali pertis kelios kompanijos, už kiekvieną valandą gaunama po 30 Lt, tačiau kubilas yra labai geras masalas klientams.